Dainų švenčių tradicija nenutrūko ir pasikeitus santvarkai. Pokario Lietuvoje Dainų šventė pirmą kartą surengta Vilniuje 1946 m. Prieš šventę Vilniaus radijas transliuodavo repertuarą, kad didžiajam pasirodymui galėtų ruoštis choristai iš visos Lietuvos. Įdomu, kad 1946-ųjų Dainų šventėje vis dar buvo giedama „Tautiška giesmė“.
Nuo 1950 m. Respublikinės dainų šventės buvo rengiamos kas penkeri (1955, 1960, 1965, 1970, 1975, 1980, 1985) metai. Lietuvos dainų šventės programa papildyta Šokių diena. Pirmąkart pasirodė ne tik mišrūs, bet ir vyrų, moterų, vaikų jungtiniai chorai. Skambėjo Stasio Šimkaus, Jono Švedo, Viktoro Kuprevičiaus, Juozo Tallat-Kelpšos, Konrado Kavecko, Balio Dvariono, Antano Budriūno kūriniai.
1960 m. Vingio parke pastatyta nauja Dainų dienai skirta estrada, talpinusi apie 20 tūkstančių dainininkų. 1970 m. pirmą kartą Respublikinėje dainų šventėje vyko teatralizuotas liaudies dainų ir šokių Ansamblių vakaras, kuriame debiutavo ir Raseinių rajoninių kultūros namų liaudies kapela „Dubysa“, vadovaujama Gintauto Grigaliaus. Surengtos dalyvių eitynės: kolonos, pasipuošusios savo miestų ir rajonų centrų herbais, emblemomis, gėlėmis ir ąžuolų vainikais, skambant muzikai ėjo į Vingio parką. Eitynės taip pat ilgainiui tapo neatskiriama šventės dalimi.
1964-aisiais metais suorganizuota pirmoji Lietuvos moksleivių dainų šventė. Ji buvo įspūdinga savo apimtimi – dalyvavo 250 000 moksleivių. Rengiantis šiai šventei bendrojo lavinimo mokyklose suburta daug naujų chorų ir orkestrų, imta rengti miestų ir rajonų Moksleivių dainų šventes, mokyklų chorų apžiūras ir konkursus.
1975 m. Lietuvos respublikinė dainų šventė sulaukė daugybės svečių iš užsienio: JAV, Kanados, Brazilijos, netgi Australijos. Renginys ėmė traukti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. O chorai dainavo Maironio „Lietuva brangi”. Daugelio Dainų švenčių organizaciniam vadovui raseiniškiui Solomonui Sverdiolui pavyko 1975 metais į Dainų šventės repertuarą įtraukti Juozo Naujalio ir Maironio dainą „Lietuva brangi“. Šios šventės dalyvių atmintyje įspūdis liko neišdildomas – daina „Lietuva brangi“ skambėjo taip, tarsi budintų Lietuvą iš sąstingio naujam valstybingumo etapui.
Penkis metus Lietuva ruošdavosi Respublikinei dainų šventei, muzikiniai kolektyvai repetuodavo tą patį repertuarą. Buvo organizuojamos rajoninės ir regioninės apžiūros, kuriose atrinkdavo dalyvius į Respublikines dainų šventes. Raseiniuose rajoninių dainų švenčių metu dainos ir šokiai skambėdavo Raseinių pirmosios vidurinės (dabar Viktoro Petkaus progimnazija) mokyklos stadione, miesto parke, slėnyje prie Dubysos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tradicinės Dainų šventės persikėlė į Dubysos slėnį Ariogaloje.
